Mantaspats - Leon Somov

Pasitrauk, noriu aš pabūti sau

Be liūdesio, be netikrumo, be tavęs

Nenoriu laukt, noriu gyvent čia ir dabar

Nakty užmigt, sapnuot sapnus skirtus ne tau

Tad nenustebk, jei nebejausi tu manęs

Aš per toli, mūsų dangus jau ne tas pats

Pasirinkai gyventi miręs atsimerkęs

Aš palieku daug laiko tai pačiam suprast

Mes jau svetimi

Žiūriu į erdvę netikiu, kad aš šypsausi

Stoviu nebyli

Prisigeriu lietaus lašų ir vėl blaivausi

Ką praradai, nesugrąžinsi niekada

Ar mintyse mane tu saugosi ar ne…

Vis dar menu, kokia šventa buvo tyla

Mūsų tyla, dabar ją pakeitė tamsa

Mes jau svetimi

Žiūriu į erdvę netikiu, kad aš šypsausi

Stoviu nebyli

Prisigeriu lietaus lašų ir vėl blaivausi

Man man man man tai kas

Man man man man tas pats (x2)

Mes jau svetimi

Žiūriu į erdvę netikiu, kad aš šypsausi

Stoviu nebyli

Prisigeriu lietaus lašų ir vėl blaivausi (x2)